Darbo tvarkos taisyklės

UAB,,D. Adomavičiaus Vairavimo Mokykla“
įstaigos pavadinimas

3 0 2 4 5 8 5 3 3

 

PATVIRTINTA:
Direktorius
2016 m. sausio mėn. 12 d .
įsakymu Nr. V-12

 

SUDERINTA:
Lina Biknerienė
(Darbuotojų atstovas)
2016 m. sausio mėn. 12 d.

 

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1.1. Kad sklandžiai funkcionuotų įmonė, kad darbuotojai tinkamai elgtųsi, paisytų kitų, kad būtų sukurta tinkama darbo aplinka, šios darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja įdarbinimo politiką, darbo stilių, dirbančiųjų savybes, darbo režimą ir tradicijas.
1.2. Įmonės darbuotojai privalo saugoti ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, darbo metu dėvėti darbo drabužius, žinoti profesinės etikos normas.
1.3. Darbo tvarko taisykles įsakymu tvirtina įmonės vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais. Šios darbo tvarkos taisyklės nustato:
1.3.1. įmonės struktūrą;
1.3.2. įmonės veiklos organizavimą;
1.3.3. priėmimo į darbą tvarką;
1.3.4. darbo sutarties nutraukimą;
1.3.5. darbo laiką;
1.3.6. poilsio laiką;
1.3.7. atostogas ir jų suteikimo tvarką;
1.3.8. darbo užmokestį, garantijas ir kompensacijas;
1.3.9. kvalifikacijos kėlimą, atestacijos organizavimą ir pravedimą;
1.3.10. darbuotojų skatinimą (motyvaciją);
1.3.11. drausmines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką;
1.3.12. darbuotojų saugą ir sveikatą;
1.3.13. komercinių bei technologinių paslapčių saugojimą, materialinę darbuotojų atsakomybę;
1.3.14. darbo ginčus;
1.3.15. įmonės raštvedybą, įmonėje gaunamų raštų registravimą ir paskyrimą vykdyti;
1.3.16. raštų, sutarčių, kitų dokumentų pasirašymą;
1.3.17. įmonėje parengtų raštų, vadovo įsakymų, įgaliojimų registravimą, saugojimą, siuntimą;
1.3.18. įmonėje gaunamų raštų registravimą ir paskyrimą vykdyti;
1.3.19. raštų, sutarčių, kitų dokumentų pasirašymą;
1.3.20. įmonėje parengtų raštų sisteminimą;
1.3.21. darbo etiką;
1.3.22. darbuotojų gero elgesio reikalavimus;
1.3.23. etiketo reikalavimus;
1.3.24. pokalbio etiketą;
1.3.25. garbę ir moralę.
1.3.26. ekstremalias situacijas.
1.4. Darbo tvarkos taisyklės yra taikomos visiems įmonės darbuotojams.

II. ĮMONĖS STRUKTŪRA
2.1. Įmonė įkurta: 2015 m. gruodžio mėn. 11 d.
2.2. Pagrindinė įmonės veikla: vairavimo mokyklos paslaugos.
2.3. Įmonės struktūra:
2.3.1. Įmonės administracija;
2.3.2. Paslaugų skyrius;
2.5. Administracijos darbuotojai yra pareigūnai. Jie pagal įstatymus ir įmonės steigimo dokumentus vykdo įmonės operatyvinį valdymą ir turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.
2.6. Įmonei vadovauja įmonės vadovas.
2.7. Įmonės vadovui suformuoti įmonės veiklos nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti padeda kiti įmonės darbuotojai.
2.8. Įmonės skyriai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi įmonės vadovo įsakymais, patvirtintais darbuotojų pareiginiais nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis.
2.9. Įmonėje įmonės vadovo įsakymu yra patvirtintas administracijos darbo reglamentas, kuris nustato įmonės darbo tvarką.

III. ĮMONĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
3.1. Einamieji įmonės veiklos klausimai aptariami įmonės vadovo šaukiamuose jo nustatytu laiku pasitarimuose. Pasitarimuose dalyvauja įmonės darbuotojai. Prireikus darbuotojai turi informuoti įmonės vadovą apie jų skyrių nustatytų uždavinių ir funkcijų atlikimą, taip pat įmonės vadovo pavedimų vykdymą.

IV. PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA
4.1. Darbuotojai į darbą priimami;
4.1.1. pagal kompetentingų institucijų rekomendacijas;
4.1.2. pagal paskelbtą žiniasklaidoje reklamą;
4.1.3. į pareigas, kurioms eiti reikalaujama tam tikrų gebėjimų ir jiems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, medicinos reikalavimai konkurso tvarka, kurią tvirtina įmonės vadovas atsižvelgdamas, į įmonėje veikiančios profsąjungos (darbo tarybos) nuomonę;
4.2. Visiems darbuotojams nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai:
4.2.1. mokėti valstybinę kalbą;
4.2.2. turėti aukštesnįjį išsimokslinimą;
4.2.3. atitinkamo cenzo išsimokslinimą;
4.2.4. išmanyti verslo etiką.
4.3. Įmonėje dirbantys turi pastoviai:
4.3.1. tobulinti turimus įgūdžius ir patirtį;
4.3.2. stengtis kilti karjeros laiptais;
4.3.3. ugdyti teigiamas charakterio savybes;
4.3.4. didelį dėmesį skirti išskirtinei vertybei – gyvenimo patirčiai.
4.4. Priimant į darbą darbuotojus, jie rašo prašymą raštu pagal pavyzdinę formą, su jais pasirašomos darbo sutartys.
4.5. Darbo sutartyje aptariamos būtinosios darbo sutarties sąlygos:
4.5.1. darbuotojo darbo vieta; (darbo vieta įmonėje suprantama ta darbo vieta, kurioje darbuotojas atlieka pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas);
4.5.2. darbo funkcijos (dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų);
4.5.3. darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).
4.6. Gali būti susitarta ir dėl kitų būtinųjų darbo sąlygų:
4.6.1. dėl sutarties termino;
4.6.2. išbandymo;
4.6.3. ne visos darbo dienos ar savaitės darbo ir kt.;
4.6.4. konfidencialios informacijos saugojimo tvarkos ir atsakomybės;
4.6.5. profesijų jungimo;
4.6.6. materialinės atsakomybės;
4.6.7. darbuotojo atlyginimo įmonei jos turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotei.
4.7. Su įmonės darbuotojais sudaromos neterminuotos darbo sutartys.
4.8. Terminuotos darbo sutartys sudaromos tik nenuolatinio pobūdžio darbams ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – atleisti darbuotoją iš darbo. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui.
4.9. Priimami dirbti į įmonę pateikia:
4.9.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
4.9.2. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;
4.9.3. išsimokslinimą, profesinį pasirengimą ar sveikatos būklę patvirtinantį dokumentą;
4.9.4. karinį liudijimą;
4.9.5. išsamų gyvenimo (CV), patirties ir kvalifikacijos aprašymą (privalumas – turimos rekomendacijos).
4.10. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbuotojui įteikiama:
4.10.1. antrasis darbo sutarties egzempliorius;
4.10.2. darbo pažymėjimas kuris saugomas darbo vietoje.
4.11. Prieš pradėdami dirbti darbuotojai yra pasirašytinai supažindinami su:
4.11.1. įmonės darbo tvarkos taisyklėmis;
4.11.2. pareiginėmis nuostatomis;
4.11.3. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis;
4.11.4. papildomo apmokėjimo už darbą nuostatais;
4.11.5. skatinimo nuostatais;
4.11.6. kitais lokaliniais dokumentais, reglamentuojančiais jo darbą.
4.12. Darbuotojas, pasirašytinai supažindintas su dokumentais, žymoje rašo susipažinimą reiškiančius žodžius: parašą, vardą ir pavardę, datą.
4.13. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.
4.14. Darbuotojams leidžiama pradėti dirbti tik pasirašius darbo sutartį.
4.15. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, išskyrus atvejus, jei šalys nesutarė kitaip.

V. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS
5.1. Įmonėje su darbuotojais sudarytos darbo sutartys pasibaigia, kai darbo sutartis nutraukiama:
5.1.1. šalių susitarimu;
5.1.2. suėjus terminui;
5.1.3. kai išbandymo, norint patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami;
5.1.4. darbuotojo pareiškimu;
5.1.5. dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių;
5.1.6. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės;
5.1.7. be įspėjimo;
5.1.8. darbdavio bankroto atveju;
5.1.9. likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
5.1.10. darbuotojui mirus.
5.2. Apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojas raštu turi būti įspėtas prieš du mėnesius.
5.3. Prieš keturis mėnesius įspėjami darbuotojai:
5.3.1. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai;
5.3.2. asmenys iki aštuoniolikos metų;
5.3.3. invalidai;
5.3.4. darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų.
5.4. Atleistam darbuotojui darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

5.5. Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama kai:
5.5.1. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu;
5.5.2. jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį ar pažeidžia įstatymus;
5.5.3. darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna;
5.5.4. darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių;
5.5.5. jeigu darbuotojo darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis (mėnesinė alga);
5.5.6. darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju;
5.5.7. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo;
5.5.8. darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;
5.5.9. darbuotojui mirus.

VI. DARBO LAIKAS
6.1. Įmonės darbuotojų darbo laikas yra ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
6.2. Kasdieninė darbo laiko trukmė yra aštuonios darbo valandos.
6.3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neviršija keturiasdešimt aštuonių valandų.
6.4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo diena (pamainą)
6.5. Įmonėje dirbama: ____________________ _____________________________________.
6.6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus. Jeigu nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko, tuomet už dirbtą laiką darbuotojui kompensuojama.
6.7. Darbuotojams, dirbusiems poilsio ar švenčių dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai arba, darbuotojo pageidavimu, per mėnesį suteikiama kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie kasmetinių atostogų.
6.8. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
6.9. Sutrumpintas darbo laikas ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę nustatomas:
6.9.1. darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
6.9.2. darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.
6.10. Įmonės vadovo ir darbuotojo susitarimu ne visas darbo laikas nustatomas:
6.10.1. darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;
6.10.2. pareikalavus nėščiai moteriai;
6.10.3. neseniai pagimdžiusiai moteriai iki vaikui sueis vieneri metai;
6.10.4. krūtimi maitinančiai moteriai;
6.10.5. darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų;
6.10.6. darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
6.10.7. darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;
6.10.8. invalido reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;
6.10.9. darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.
6.11. Darbo grafikai patvirtinami vadovo įsakymu vienam mėnesiui..
6.12. Pagal grafiką švenčių dieną dirbusiems darbuotojams mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

VII. POILSIO LAIKAS
7.1. Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atstatyti nustatomos šios poilsio rūšys:
7.1.1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
7.1.2. poilsis, pasibaigus darbo savaitei;
7.1.3. kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).
7.2. Bendra poilsio diena yra šeštadienis, sekmadienis. Jeigu negalima sustabdyti darbo, tai poilsio dienos pagal grafikus suteikiamos kitomis savaitės dienomis.
7.3. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos, kuri neįskaitoma į darbo laiką. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu.
7.4. Poilsio trukmė per parą negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės.
7.5. Įmonės darbuotojams pietų pertrauka: viena valanda.
7.6. Savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 35 valandos.
7.7. Esant septynių dienų darbo savaitei, poilsio dienos darbuotojams suteikiamos įvairiomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal administracijos vadovo darbo grafikus.
7.8. Švenčių dienos yra:
7.8.1. sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
7.8.2. vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
7.8.3. kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo diena;
7.8.4. sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;
7.8.5. gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;
7.8.6. pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
7.8.7. birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
7.8.8. liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena;
7.8.9. rugpjūčio 15-oji – Šv. Mergelės ėjimo į dangų diena (Žolinė);
7.8.10. lapkričio 1-oji – visų Šventųjų ir mirusiųjų minėjimo (Vėlinių) diena;
7.8.11. gruodžio 25-oji ir 26-oji – Šventųjų Kalėdų dienos.
7.9. Įmonėje švenčių dienomis nedirbama.

VIII. ATOSTOGOS IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA
8.1. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
8.2. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios: dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
8.3. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.
8.4. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.
8.5. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais metais.
8.6. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje.
8.7. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.
8.8. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai.
8.9. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis.
8.10. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.
8.11. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu.
8.12. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
8.13. Perkeltos kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
8.14. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
8.15. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensaciją neleidžiama.
8.16. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį.
8.17. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
8.18. Kasmetinės atostogos įmonės darbuotojams suteikiamos pagal metų pradžioje sudaromą atostogų grafiką.
8.19. Įmonės buhalterė parengia bendrą įmonės darbuotojų atostogų grafiką ir pateikia tvirtinti įmonės vadovui.
8.20. Darbuotojas, pageidaujantis išeiti atostogų kitu laiku, nei nurodyta atostogų grafike, arba norintis pasinaudoti dalimi atostogų turi pateikti buhalterei raštišką prašymą, suderintą su vadovu.
8.21. Įmonės vadovo ir skyrių vadovų kasmetinių atostogų metu jų funkcijas atlieka įmonės vadovo įsakymu paskirti darbuotojai.
8.22. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės) nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dieną. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.

IX. DARBO UŽMOKESTIS, GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
9.1. Darbuotojui pagal darbo sutartį už atliekamą darbą mokamas darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas pinigais.
9.2. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį.
9.3. Visiems darbuotojams įteikiami atsiskaitymo lapeliai.
9.4. Kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos darbuotojui apie tai būtina pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo.
9.5. Darbuotojui, atleidžiant jį iš darbo, jam išmokamos visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos.
9.6. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą, išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo.
9.7. Kai dėl įmonės kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami delspinigiai.
9.8. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius.
9.9. Išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos – penkiasdešimt procentų. Darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
9.10. Neleidžiama daryti išmokų iš išeitinės išmokos, kompensacijų ir kitų išmokų.
9.11. Esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, darbuotojui mokamas padidintas palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis.
9.12. Už viršvalandinį darbą mokama – ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
9.13. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis – jeigu darbas nenumatytas grafikuose mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu suteikiama per mėnesį kita poilsio diena.
9.14. Už prastovą – ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos dieną.
9.15. Už ne visą darbo laiką – mokama proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą.
9.16. Kai padidinamas darbų mastas – mokama proporcingai daugiau.
9.17. Už mokymosi atostogas – darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ar aukštąsias mokyklas ir turi įmonių siuntimus jiems už mokymosi atostogas mokama ne mažiau kaip vidutinis darbo užmokestis.
9.18. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva mokėjimo klausimas sprendžiamas su kiekvienu darbuotoju jo darbo sutartyje.
9.19. Perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą – jei darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo
9.20. įmonėje, dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.
9.21. Atsisakius dirbti už laiką kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti – mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.
9.22. Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Darbuotojui už tą laiką mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
9.23. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų suteikiamos dvi dienos per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę. Darbuotojui už tą laiką mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
9.24. Donorai kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną atleidžiami nuo darbo. Jie apie neatvykimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną dieną privalo pranešti personalo tarnybai.
9.25. Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir už tą laiką mokamas darbo užmokestis. Darbuotojui už komandiruotėje išbūtą laiką mokami dienpinigiai ir kompensuojamos išlaidos.

X. KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS, ATESTACIJOS ORGANIZAVIMAS IR PRAVEDIMAS
10.1. Įmonės investuoja į darbuotojų mokymą ir atsako ir už jų veiklą, nes jos nori turėti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, kurie sugebėtų tobulai atlikti savo pareigas, pasiektų gerų rezultatų ir kurių parinkimas bei mokymas yra sudėtingas ir atsakingas darbas.
10.2. Įmonės tikslas neieškoti naujų darbuotojų, o dirbančius mokyti, sudaryti jiems sąlygas kelti kvalifikaciją ir gauti norimą rezultatą.
10.3. Įmonės dirbančiųjų mokymui bei jų kvalifikacijos kėlimui parengta darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos, kuriose nustatyta, koks darbuotojas, kada ir kur galės kelti kvalifikaciją, įgyti naujų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių.
10.4. Nustatytos darbuotojų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir formos, kurios sudaro palankiausias sąlygas abiem pusėms išsiaiškinti, ar jie atitinka vienas kitam keliamus reikalavimus.
10.5. Informacija apie darbuotojų turimą kvalifikacija yra kaupiama Darbuotojų kvalifikacijos ir praktinės patirties anketoje.
10.6. Darbuotojai per kalendorinius metus turi tobulintis ir kelti savo kvalifikaciją bei profesinius sugebėjimus ne mažiau kaip 36 akademines valandas.
10.7. Įmonėje atestuojami (ar kita kvalifikacijos vertinimo forma) visi skyrių (tarnybų) vadovai, specialistai, administracijos pareigūnai, patarnavimo, gamybos skyrių darbuotojai.
10.8. Darbuotojai atestuojami kas (dveji, treji) metai.
10.9. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tikslas – suteikti darbuotojui teisę:
10.9.1. kilti karjeros laiptais;
10.9.2. pasilikti dirbti tą patį darbą;
10.9.3. keisti darbą ar darbų apimtį;
10.9.4. tobulintis ir kelti savo profesinius įgūdžius bei kvalifikaciją.
10.10. Darbuotojų kvalifikacijos vertinimas yra nustatytas Įmonės darbuotojų atestacijos (kvalifikacijos vertinimo) nuostatuose.
10.11. Įmonėje kvalifikacijos vertinimo forma yra:
10.11.1. atestacija, kuriai organizuoti ir pravesti reikalinga išsami, įvairiapusiška ir svarbiausiai objektyvi, konkreti ir patikima informacija;
10.11.2. metinis pokalbis;
10.11.3. anketavimas ar kt.
10.12. Atestacijai organizuoti ir pravesti reikia:
10.12.1. parengti lokalinius dokumentus, kuriuose patvirtinama atestacijos organizavimo ir pravedimo organizacinė grupė ir jos darbo reglamentas;
10.12.2. nustatyti atestacijos tikslus;
10.12.3. patvirtinti atestacijos nuostatus;
10.12.4. patvirtinti atestacijos komisiją ir jos darbo reglamentą;
10.12.5. patvirtinti atestuojamųjų vertinimo kriterijus;
10.12.6. spręsti duomenų surinkimo apie darbuotojų turimą kvalifikaciją ir kvalifikacijos kėlimo galimybes;
10.12.7. patvirtinti atestuojamųjų darbuotojų sąrašą;
10.12.8. patvirtinti atestacijos užduotis (klausimus), praktinių užduočių temas;
10.12.9. patvirtinti atestacijos pravedimo grafikus;
10.12.10. patvirtinti pranešimų apie atestacijos datą, laiką ir vietą tekstą;
10.12.11. patvirtinti atestavimo dokumentų projektus (komisijos posėdžių protokolo, sprendimo, įvertinimo pažymų, atestacijos sertifikatų).
10.13. Įmonėje neatestuojami:
10.13.1. darbuotojai, kurie įmonėje dirba mažiau kaip 6 mėnesius;
10.13.2. su kuriais sudaryta terminuota darbo sutartis;
10.13.3. nėščiosios ir motinos, turinčios vaikų iki 3 metų, kiti asmenys, kuriems įstatymai suteikia lengvatas, prižiūrėti vaikus, iki jiems sueis 3 metai;
10.13.4. moterys, išėjusios vaikų priežiūros, kol jam sueis treji metai atostogų, taip pat kiti asmenys, faktiškai auginantys vaikus, jeigu jiems įstatymų nustatyta tvarka suteiktos vaikų priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogos.
10.14. Darbuotojus, kurie neatitinka užimamų pareigų dėl to, kad jie neturi reikiamos kvalifikacijos, ar netinka jų profesiniai gebėjimai, įmonės vadovas gali juos atleisti iš užimamų pareigų.
10.15. Darbuotojai, kurie nutraukia darbo sutartis savo noru (pareiškimu) be svarbios priežasties turi atlyginti įmonei jos turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotei ir kt.

XI. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS
11.1. Įmonės darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis pareiginėse nuostatose nustatytų pareigų, teisių bei atsakomybės ir nustatytos darbo drausmės.
11.2. Įmonės administracija sudaro sąlygas sėkmingai ir pelningai dirbti.
11.3. Įmonėje dirbantys darbuotojai turi:
11.3.1. laikytis darbo laiko režimo;
11.3.2. vykdyti pareiginėse nuostatose prisiimtas pareigas;
11.3.3. laikytis darbo tvarkos taisyklių reikalavimų;
11.3.4. vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų normas.
11.4. Už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, dorumą, sąžiningumą įmonės darbuotojams taikomos skatinimo priemonės:
11.4.1. padėkos paskelbimas;
11.4.2. premijos davimas;
11.4.3. apdovanojimas vertinga dovana;
11.4.4. suteikimas pirmenybės teise kilti karjeros laiptais;
11.4.5. asmeniniai sveikinimai Kalėdų ir Naujųjų Metų proga;
11.4.6. pirmumo teise pasiuntimas tobulintis;
11.4.7. suteikimas papildomų atostogų.
11.5. Moralinio ir materialinio skatinimo tvarka nustatyta įmonės Darbuotojų motyvacijos programoje ar Papildomo apmokėjimo už darbą nuostatuose.
11.6. Darbuotojams skatinimo priemonės taikomos įmonės vadovo įsakymu, su kuriuo darbuotojai yra supažindinami iškilmingoje įmonės visuotinio darbuotojų susirinkimo aplinkoje.
11.7. Visos skatinimo priemonės darbuotojui turi turėti malonų poveikį ir suteikti jam dvasinį komfortą.

XII. DRAUSMINĖS NUOBAUDOS IR JŲ TAIKYMAS
12.1. Darbuotojai turi:
12.1.1. dirbti dorai ir sąžiningai;
12.1.2. laikytis darbo drausmės;
12.1.3. laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus įmonės vadovo ir administracijos pareigūnų nurodymus;
12.1.4. vykdyti darbo normas;
12.1.5. laikytis technologinės drausmės;
12.1.6. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų;
12.1.7. rūpestingai atlikti savo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatose;
12.1.8. nesielgti šiurkščiai ir taip nepažeisti darbo pareigų;
12.1.9. tausoti įmonės turtą.
12.2. Darbo drausmė įmonėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui.
12.3. Už darbo drausmės pažeidimus įmonės darbuotojams skiriamos drausminės nuobaudos:
12.3.1. pastaba;
12.3.2. papeikimas;
12.3.3. atleidimas iš darbo.
12.4. Darbuotojas atleidžiamas iš darbo apie tai iš anksto jo neįspėjus, jeigu jis nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam buvo taikytos drausminės nuobaudos.
12.5. Jei darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštus elgesys yra:
12.5.1. neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais;
12.5.2. Valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
12.5.3. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymą, kitų norminių teisės aktų darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinamas su darbo funkcijomis;
12.5.4. pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitų asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas;
12.5.5. moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
12.5.6. atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
12.5.7. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
12.5.8. tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Vizualiai pastebėjus, kad darbuotojas neblaivus ar gavus bet kokį signalą apie tai, įmonės direktorius (darbdavys) ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas turi teisę pareikalauti, o darbuotojas privalo leisti alkoholio matuolio (alkotesterio) pagalba nustatyti darbuotojo girtumo laipsnį (promilėmis). Jeigu darbuotojas nesutinka su alkoholio (alkotesterio) parodymais, jis turi teisę kartu su jį tikrinusiu asmeniu nedelsiant (vienos valandos bėgyje) vykti į licenzijuotą medicinos įstaigą ir pasitikrinus dėl girtumo, išvadas pristatyti darbdaviui (įmonės direktoriui).
12.5.9. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
12.5.10. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
12.5.11. kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
12.6. Apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimą padalinio vadovas, kuriam darbuotojas yra pavaldus, apie pažeidimą privalo pranešti įmonės direktoriui.
12.7. Įmonės vadovas turi nustatyti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir įmonei padarytą žalą dėl darbuotojo kaltės ar neatsargumo.
12.8. Skiriant drausminę nuobaudą įmonės vadovas raštu pareikalauja, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
12.9. Darbuotojas turi raštu pasiaiškinti per reikalavime nustatytą terminą.
12.10. Jei darbuotojas pasiaiškinimo neparašo, jam drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
12.11. Drausminė nuobauda skiriama įmonės vadovo įsakymu. Su įsakymu darbuotojas turi būti supažindinamas pasirašytinai. Jeigu darbuotojas atsisako susipažinti su įsakymu, tuomet turi būti
12.12. surašytas aktas apie tai, kad darbuotojas su įsakymu supažindintas, bet pasirašyti atsisakė.

XIII. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
13.1. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
13.2. Įmonėje kiekvienam darbuotojui yra sudarytos tinkamos darbo sąlygos, darbo vieta ir aplinka yra saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai.
13.3. Įmonėje saugus darbas organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais.
13.4. Įmonėje yra:
13.4.1. įvertinta galima rizika darbuotojų saugai ir sveikatai;
13.4.2. užpildytas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, kuriame nustatyta, kurios darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
13.5. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba įmonės darbuotojų saugos specialistas duoda įpareigojimus skyrių (tarnybų) vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoja, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
13.6. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba savo veiklą organizuoja pagal nuostatus, patvirtintus vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas savo veiklą organizuoja pagal patvirtintus pareiginius nuostatus (instrukcijas).
13.7. Darbuotojams (pagal sąrašą) yra parengti ir įmonės vadovo įsakymu patvirtinti:
13.7.1. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;
13.7.2. saugaus darbų atlikimo taisyklės;
13.7.3. darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai.
13.8. Su visais darbuotojų saugos ir sveikatos lokaliniais norminiais teisės aktais darbuotojai vadovo turi būti supažindinami pasirašytinai.
13.9. Darbuotojams lokalinių norminių teisės aktų vykdymas yra privalomas.

XIV. KOMERCINĖS BEI TECHNOLOGINĖS ĮMONĖS PASLAPTYS. MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ
14.1. Įmonėje yra komercinių bei technologinių paslapčių, kurios yra griežtai saugomos, kad nebūtų atskleistos ir praneštos konkuruojančiai įmonei. Komercinių bei technologinių paslapčių sąrašas yra patvirtinamas įmonės vadovo įsakymu, kuriame nurodama, kokia informacija ir žinios yra laikomos komercinėmis bei technologinėmis paslaptimis, kas tas paslaptis žino (konkrečiai darbuotojų vardai, pavardės, pareigos), kokia atsakomybė jiems taikoma už tų paslapčių atskleidimą.
14.2. Su darbuotojais, kurie žino ir saugo paslaptis, turi būti sudaryta Komercinių bei technologinių paslapčių saugojimo sutartis.
14.3. Įmonės komercinės bei technologinės paslaptys:
14.3.1. investicijų programa, techninis ekonominis investicijų plano pagrindimas;
14.3.2. informacija apie įmonės turtą, produkcijos atsargų vertę;
14.3.3. įmonės apyvarta, balanso duomenys, bankų sąskaitos ir finansinės operacijos;
14.3.4. įplaukų ir išlaidų santykis;
14.3.5. žinios apie planuojamus prekių pirkimus ir pardavimus bei potencialius komercinius partnerius;
14.3.6. klientų, tarpininkų, pirkėjų sąrašai;
14.3.7. žinios apie konfidencialių sutarčių pasirašymą;
14.4. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus šiuos atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
14.4.1. žala padaryta tyčia;
14.4.2. žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso
nustatyta tvarka;
14.4.3. žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
14.4.4. žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui
naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
14.4.5. žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė
nustatyta specialiuose įstatymuose;
14.4.6. žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų
darbuotojo;
14.5. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
14.5.1. turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
14.5.2. baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
14.5.3. išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
14.5.4. netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
14.5.5. netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
14.5.6. to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar
piniginėms vertybėms grobti;
14.5.7. kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
14.6. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala
4neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio įmonės vadovo rašytiniu nurodymu.
14.7. Įmonės vadovo nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo žalos paaiškėjimo dienos.
14.8. Darbuotojas, nesutikdamas su nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus.

XV. DARBO GINČAI
15.1. Darbo ginčas yra nesutarimas tarp įmonės vadovo ir darbuotojo dėl nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.
15.2. Įmonėje darbo ginčams spręsti yra sudaryta darbo ginčų komisija. Ji sudaryta dvejų metų laikotarpiui.
15.3. Darbo ginčų komisiją techniškai aptarnauja darbo ginčų komisijos raštvedys.
15.4. Darbo ginčų komisijos raštvedys:
15.4.1. priima ir registruoja prašymus;
15.4.2. praneša darbo ginčų komisijai;
15.4.3. parengia bylą nagrinėti;
15.4.4. išreikalauja iš atitinkamų skyrių (tarnybų) prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, skaičiavimus, ekspertų išvadas;
15.4.5. praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą;
15.4.6. įteikia atsakovui prašymo kopiją;
15.4.7. rašo darbo ginčų komisijos protokolą;
15.4.8. per penkias dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims komisijos sprendimo nuorašą, o šalims nesutarus, – išrašą iš protokolo;
15.4.9. siunčia išrašus ir sprendimus;
15.4.10. įteikia byloje dalyvaujantiems asmenims darbuotojo skundo nuorašą ir per septynias dienas teismui pasiunčia patį skundą ir darbo ginčo bylą;
15.4.11. persiunčia bylą teismui;
15.4.12. atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus.
15.5. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma:
15.5.1. ieškovo, atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai;
15.5.2. aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia aiškiai suformuluotus reikalavimus;
15.5.3. pridedamų dokumentų sąrašas.
15.6. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų.
15.7. Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbo ginčų komisijos narių susitarimu.
15.8. Nesusitarus, protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas.
15.9. Darbuotojas į darbo ginčų komisiją gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.
15.10. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos.
15.11. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos, darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų.
15.12. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu nušalinimu nuo darbo įmonės vadovo iniciatyva atleidimu per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą.

XVI. ĮMONĖS GAUNAMŲ RAŠTŲ REGISTRAVIMAS IR PASKYRIMAS VYKDYTI
16.1. Įmonėje gauti raštai, kiti dokumentai (toliau – raštai) registruojami.
16.2. Juos registruoja buhalterė (toliau-registratorius).
16.3. Tik įmonės užregistruoti raštai laikomi oficialiai gautais.
16.4. Įmonės darbuotojas tiesiogiai iš kitų institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų ar fizinių ar kitų asmenų gavę raštus adresuotus įmonės vadovas privalo nedelsdamas juos užregistruoti.
16.5. Įmonei adresuoti elektroniniu paštu, faksu gauti raštai, jeigu jose nurodyti siuntėjo vardas, pavardė, adresas, kuriuo jie pageidauja gauti atsakymą, telefonas, registruojami bendra tvarka.
16.6. Įmonėje gauti teismų šaukimai antspauduojami registracijos spaudu, kuriame užrašoma gavimo data, ir nedelsiant pateikiami vadovui.
16.7. Visi gauti vokai atplėšiami, išskyrus vokus su užrašu “asmeniškai” (jie perduodami adresatui neatplėšti). Jeigu raštą, gautą voke su užrašu “asmeniškai”, adresatas nusprendžia užregistruoti, jį kartu su voku gražina registracijai.
16.8. Įmonėje gauti raštai patikrinami: ar atsiųsti pagal nurodytą adresą,ar vokuose yra visi rašte nurodyti priedai. Jei voke trūksta raštų arba jų priedų, apie tai registratorius informuoja siuntėją. Kai įmonės adresu gaunamas laiškas, adresuotas ne įmonei, registratorius neatplėštą laišką persiunčia reikiamu adresu.
16.9. Raštai gali būti registruojami kompiuterinėse laikmenose, kur fiksuojama rašto gavimo data, numeris, pavadinimas, siuntėjas ir kita informacija.
16.10. Užregistravus raštą, jo pirmajame lape dedamas registracijos spaudas. Registracijos spaude užrašoma rašto gavimo data, registracijos numeris ir raštas perduodamas vadovui susipažinti ir spręsti dėl rašto paskyrimo vykdyti.
16.11. Paskirdamas raštą vykdyti, įmonės vadovas jo pirmajame lape (tuščioje vietoje – ne ant teksto) užrašo rezoliuciją, kurioje paprastai nurodo kam jis skiriamas.
16.12. Raštas su įmonės vadovo rezoliucija grąžinamas registratoriui. Registratorius žurnale įrašo, kam raštas paskirtas vykdyti, padaroma tiek rašto kopijų, kiek rezoliucijoje nurodyta vykdytojų, ir raštas atiduodamas vykdytojams. Rašto originalas privalo būti įdedamas į bylą pagal patvirtintą bylų nomenklatūrą.
16.13. Įmonės vadovas gali duoti pavedimus ir atskiriems darbuotojams.
16.14. Pavedimai įforminami įmonės vadovo įsakymu.
16.15. Įmonės vadovo pavedimai įmonėje registruojami bendra tvarka.
16.16. Įmonės vadovo pavedimus vykdyti paskiria įmonės buhalterė užrašydama rezoliuciją vienam ar keliems darbuotojams, kurie privalo organizuoti pavedimo vykdymą atitinkamame skyriuje, rezoliucijoje nurodoma pavedimo įvykdymo terminas, padaroma tiek kopijų, kiek rezoliucijoje yra nurodyta vykdytojų.
16.17. Pavedimo originalas įteikiamas pirmajam rezoliucijoje nurodytam darbuotojui.
16.18. Kai pavedimai paskirti vykdyti keliems darbuotojams, išvadas pirmajam pavedimo originalo rezoliucijoje nurodytam darbuotojui kiti rezoliucijoje nurodyti darbuotojai pagal savo kompetenciją privalo pateikti likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino.
16.19. Jeigu nenurodyta konkretus pavedimo įvykdymo terminas, pavedimas turi būti įvykdytas per penkias darbo dienas nuo pavedimo gavimo dienos.
16.20. Jeigu pavedime nurodyta “skubu”, jis turi būti įvykdytas tą pačią darbo dieną, o jeigu toks pavedimas buvo gautas po pietų pertraukos, jis turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pietų pertraukos.
16.21. Už pavedimo vykdymą atsakingi visi pavedime nurodyti darbuotojai.
16.22. Rezoliucijos ant raštų, kitų dokumentų nelaikomos pavedimais.

XVII. RAŠTŲ, SUTARČIŲ, KITŲ DOKUMENTŲ PASIRAŠYMAS
17.1. Įmonės vadovas pasirašo raštus, siunčiamus kitoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
17.2. Įmonės vadovas taip pat pasirašo ieškininius pareiškimus, skundus teismams, atsiliepimus teismams, įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, prekių, paslaugų, darbų pirkimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus, mokėjimo pavedimus, darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įgaliojimus, duodamus įmonės darbuotojams atstovauti įmonei ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, kitus su įmonės ūkio tvarkymu susijusius dokumentus.
17.3. Nesant įmonės vadovo, šiuos raštus, sutartis, kitus dokumentus pasirašo įmonės vadovą pavaduojantis kitas asmuo.
17.4. Prieš įmonės vadovui pasirašant raštus, sutartis, kitus dokumentus, juos vizuoja raštą, sutartį, kitą dokumentą rengęs skyriaus vadovas ar darbuotojas.
17.5. Įmonės vadovo pasirašomi raštai turi būti atspausdinti ant įmonės blanko.

XVIII. ĮMONĖJE PARENGTŲ RAŠTŲ VADOVO ĮSAKYMŲ, ĮGALIOJIMŲ REGISTRAVIMAS, SAUGOJIMAS, SIUNTIMAS
18.1. Įmonėje parengtus raštus siunčia įmonės vadovas, kuris taip pat tikrina, ar siunčiami raštai tinkamai įforminti. Ne pagal raštvedybos reikalavimus parengti raštai grąžinami juos rengusiems darbuotojams.
18.2. Įmonės siunčiami raštai spausdinami ant įmonės blanko, dviem egzemplioriais. Rašto originalas išsiunčiamas adresatui, o antrasis egzempliorius paliekamas įmonėje.
18.3. Siunčiamame rašte turi būti nurodyta raštą rengusio darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris. Jeigu siunčiamas atsakymas į gautą raštą, turi būti nurodyti rašto, į kurį atsakoma, rekvizitai.
18.4. Siunčiamą raštą įmonės įregistruoja.
18.5. Ant siunčiamo rašto nerekomenduojama rašyti daugiau kaip keturis adresatus. Jeigu raštų reikia išsiųsti daugiau kaip keturiems adresatams, parengiamas adresatų sąrašas, o kiekviename siunčiamojo rašto egzemplioriuje užrašomas tik vienas adresatas.
18.6. Įmonės vadovo įsakymų, išskyrus personalo klausimais, originalai registruojami jų pasirašymo dieną ir saugomi įmonės buhalterės.
18.7. Įmonės vadovo įsakymai personalo klausimais dėl tarnybinių komandiruočių, registruojami ir saugomi .
18.8. Įmonės vadovo pasirašyti įgaliojimai registruojami ir jų nuorašai saugomi įmonės buhalterės.
18.9. Įmonės skyriuose registruojami vidaus raštai.
18.10. Įslaptinti dokumentai su nuorodomis “visiškai slaptai”, “slaptai”, “konfidencialiai”, “riboto naudojimo” priimami, registruojami, tvarkomi ir saugomi vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 19. 239. Jeigu įmonės raštą reikia perduoti skubiai, jis gali būti perduotas faksu. Tik faksu siunčiamame dokumente turi būti nurodyta, kad originalas nebus išsiųstas.

XIX. DARBO ETIKA. DARBUOTOJŲ GERO ELGESIO REIKALAVIMAI
19.1. Elgesys darbe ir tai, kaip atliekamas darbas, formuoja kitų žmonių nuomonę apie įmonę. Nesvarbu, kaip tvarkomi darbo reikalai – telefonu, kitoje vietoje ar komandiruotėje – tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelią į sėkmę darbe.
19.2. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi nori dirbti su mandagiais, taktiškais ar net užjaučiančiais kolegomis. Darbuotojų elgesys turi palankiai veikti įmonės įvaizdį. Jei nekreipiamas dėmesys į aprangą, kalbama šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbama aplaidžiai, darbuotojai nerangūs ir neiškalbūs per susitikimus ar oficialius renginius, jie turi mažiau šansų būti paaukštintais. Būtina savimi pasitikėti, nes gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš. Jei darbe gerai sekasi ir kolegos ar vadovai tai pastebi, didėja pasitikėjimas savimi.
19.3. Visuotinai priimtos elgesio normos palengvina įmonės veiklą. Gero elgesio sąvoką formuoja įmonės stilius ir tradicijas.
19.4. Nepriklausomai nuo padėties įmonės hierarchijoje, darbuotojai turi:
19.4.1. dirbti visą darbo dieną;
19.4.2. įmonės turtą naudoti tik pagal paskirtį;
19.4.3. saugoti informacijos, kurią sužino vykdydamas savo pareigas, slaptumą ir jos neskelbti neturėdamas leidimo;
19.4.4. apdairiai elgtis su konfidencialia informacija;
19.4.5. kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais. Asmeninių telefoninių pokalbių trukmė neturi būti ilgesnė nei 5 min.;
19.4.6. telefakso ryšiu naudotis tik darbo reikalais;
19.4.7. saugoti įmonėje esančias materialines vertybes ir atsakyti už jų dingimą bei sugadinimą;
19.4.8. aptarnaujant klientus, rodyti jiems ypatingą dėmesį, būti mandagiam, atidžiam, aiškinti teikiamų paslaugų savybes ir vartojimą;
19.4.9. atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai, nesiimti darbo, kurio neišmano, ar kuriam nepakanka kvalifikacijos;
19.4.10. nuolat gilinti savo žinias, kelti kvalifikaciją, stebėti pasikeitimus įvairiose srityse;
19.5. Įmonės darbuotojai savo elgesiu gali pagerinti įmonės įvaizdį ir todėl jie turėtų:
19.5.1. nustatyti realius darbo atlikimo terminus;
19.5.2. būti punktualūs, neversti kitų laukti;
19.5.3. visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis arba stengiasi tobulėti;
19.5.4. kitus vertinti pagal nuopelnus ir nesisavinti svetimos šlovės;
19.5.5. nešūkauti kviesdami darbuotojus;
19.5.6. gerbti kitų privatumą, nesirausti po bendradarbių stalčius ir neskaityti svetimų užrašų;
19.5.7. nebūti įkyrūs, užsukę į kitą skyrių su reikalais, neplepėti ir netrukdyti kitiems, nes tai erzina darbščius darbuotojus;
19.5.8. būti tvarkingi, dėvėti tinkamus darbui drabužius. Pasinaudoję, sutvarkyti bendras patalpas;
19.5.9. darbo metu nerūkyti draudžiamose rūkyti vietose;
19.5.10. nekalbėti garsiai ir gerbti bendradarbių teisę susikaupti darbui;
19.5.11. per daug neplepėti ir nesikišti į kitų reikalus;
19.5.12. neapkalbėti kolegų, bendradarbių;
19.5.13. nekritikuoti veiklių žmonių viešumoje, jeigu tai gali sukelti tiems žmonėms stresą ar dvasinį pergyvenimą;
19.5.14. nesukelti įtampos, nervinės ar konfliktinės situacijos, dėl kurios sumažėja darbingumas;
19.5.15. supratę kad klydo, atvirai ir tiesiai tai pripažinti. Nepakanka pasakyti vien:”Atsiprašau”. Atsiprašant, reikia pasiaiškinti. Verta atmesti visas ambicijas ir maloniai pačiam atsiprašyti arba priimti atsiprašymą;
19.5.16. saugotis liežuvautojo, nes jam negalima patikėti jokios informacijos;
19.5.17. visada stengtis būti ramūs ir nekelti balso, nes pokalbio metu nė vienas neturi jaustis įžeistas ar nuskriaustas;
19.5.18. nedaryti neleistiną įtaką.
19.5.19. nepamiršti pasveikinti kolegą, pagaliau įveikusį užduotį, su kuria anksčiau nepajėgė susidoroti;
19.5.20. jei ką nors kritikuoja, būti mandagiu, bet tiesiu, kalbėti ramiai ir baigti pokalbį teigiama pastaba;
19.5.21. nevartoti darbe netinkamų posakių.
19.6. Įmonės etiketas reikalauja:
19.6.1. kad darbuotojai laikytųsi bendrų švaros, higienos ir tvarkos reikalavimų;
19.6.2. nesėdėtų susilenkę ir susikūprinę, nes tai ne tik kad netinkamo elgesio pavyzdys, bet tai sukelia įvairių negalavimų;
19.6.3. atėjus į kabinetą kitam asmeniui darbuotojas atsistotų ir maloniai jį sutiktų, taip jį ir išlydėtų;
19.6.4. jei kabinete yra svečias, nekalbėti tarpusavyje nieko bendro su svečio interesais neturinčia tema;
19.6.5. jei lankytojas atvyko į įmonę, privalu atsistoti ir jį pasitikti,.prieiti ir paspausti ranką. Paprašyti jį atsisėsti. Susitikimo metu neatsiliepti į telefono skambučius, nebent laukiama labai svarbaus. Jeigu būtinai reikia kalbėtis telefonu, atsiprašyti lankytoją. Jeigu susitikimas užsitęsė ir pasirodė, kad lankytojas niekuomet neišeis, pažvelgti į laikrodį ir pasakyti::po penkių minučių manęs laukia kitas interesantas. Gaila, kad susitikimą turim baigti.;
19.6.6. kad darbuotojai gerbtų kitų privatumą;
19.6.7. Įmonės vadovai, jei tai pateisinama ir būtina, turi darbuotojus kritikuoti. Tačiau peikti ar taisyti reikia be liudytojų. Netrikdyti darbuotojų bendradarbių akivaizdoje. Vengti kritikos ir kaltinimų už akių.

XX. ĮMONĖS ETIKETO REIKALAVIMAI
20.1. Įmonės etiketas reikalauja, kad darbuotojai laikytųsi bendrų švaros, higienos ir tvarkos taisyklių;
20.1.1. dėvėtų tinkamus drabužius darbui;
20.1.2. aptarnaujant klientus ir pirkėjus rodyti jiems ypatingą dėmesį, būti mandagiam, atidžiam, aiškinti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes ir vartojimą;
20.1.3. gerbtų kitų privatumą;
20.1.4. nerūkytų draudžiamose vietose;
20.1.5. nekalbėtų garsiai;
20.1.6. padėtų kolegoms, jei kuris nors turi asmeninių problemų arba jam nesiseka darbe;
20.1.7. įmonės darbuotojai turi vykdyti ne tik pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas, bet ir laikytis principų, kurie suformuoja bendrąjį įmonės įvaizdį ir išmintį.
20.2. Pagrindiniai principai yra:
20.2.1. Pagarbos žmogui bei įmonei principas. Vadovaudamasis šiuo principu darbuotojas turi:
20.2.1.1. gerbti kolegų, klientų, interesantų, partnerių teises bei laisves, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, įmonės darbo tvarkos taisyklių;
20.2.1.2. tinkamai ir laiku atlikti (dirbti) pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas;
20.2.1.3. vykdydamas savo pareigas, darbuotojas neturi sužlugdyti įmonės priimtų sprendimų, įsakymų ar veiksmų ir tuo pačiu gausinti jos turtą;
20.2.1.4. vykdyti savo pareigas, rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į įmonės interesus.
20.2.2. Teisingumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu darbuotojas turi:
20.2.2.1. vykdydamas pareigas, vienodai tarnauti žmonėms, nepaisydamas turtinės, politinės ar įmonės hierarchijoje padėties, socialinės kilmės, tautybės ir kt;
20.2.2.2. būti teisingas, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis;
20.2.2.3. naudoti savo darbo valandas efektyviai ir tik darbo tikslams.
20.2.3. Nesavanaudiškumo principas:
20.2.3.1. dirbti įmonės interesams;
20.2.3.2. nesinaudoti įmonės nuosavybe ne darbinei veiklai, taip pat nesinaudoti su darbu susijusia informacija kitaip, negu nustato įmonės vidaus dokumentai;
20.2.3.3. neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, draugams, vykdydamas savo darbines pareigas;
20.2.4. Padorumo principas:
20.2.4.1. elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai sukeltų neigiamas pasekmes įmonei ar padarytų žalą;
20.2.4.2. būti lojalus ir paslaugus įmonės klientams, partneriams, taip pat savo vadovams, kolegoms ir pavaldiniams;
20.2.4.3. naudotis jam suteiktomis galiomis apginti įmonės interesus nuo pažeidimų.
20.2.5. Nešališkumo principas:
20.2.5.1. būti objektyvus ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo;
20.2.5.2. elgtis nešališkai,skirdamas tinkamą dėmesį žmonių teisėms;
20.2.5.3. nesinaudoti kitų žmonių klaidomis ar nežinojimu;
20.2.5.4. išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą.
20.2.6. Atsakomybės:
20.2.6.1. asmeniškai atsakyti už savo sprendimus;
20.2.6.2. administracijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
20.2.6.3. atsakyti už jo naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą;
20.2.7. Pavyzdingumo. Dorovingumo:
20.2.7.1. būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis;
20.2.7.2. būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas;
20.2.7.3. savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai;
20.2.7.4. būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais įmonės darbuotojais, kitais žmonėmis;
20.2.7.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus reikalavimus ar prašymus;
20.2.7.6. suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams;
20.2.7.7. konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyvaus sprendimo;
20.2.7.8. pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti.

XXI. POKALBIO ETIKETAS
21.1. Didelę dalį darbo dienos praleidžiame kalbėdami su kitais žmonėmis.
21.2. Geriausias pokalbis yra toks, kuriame nėra nei konkurencijos, nei tuštybės, o vien ramus jausmų pasikeitimas.
21.3. Dažnai tenka bendrauti su mažai pažįstamais žmonėmis, todėl įmonės darbuotojai turi tobulinti bendravimo įgūdžius ir žinoti kelias taisykles:
21.3.1. jei pašnekovas laikosi priešingų pažiūrų, išklausyti jį ramiai pasakyti savo nuomonę;
21.3.2. neįsiterpti į pokalbį ir nepertraukti pašnekovo,nes tai kelia susierzinimą;
21.3.3. susikaupti ir įsiklausyti į pašnekovo žodžius ir duoti jam suprasti, kad ką jis kalba yra labai įdomu ir tai priverčia galvoti, kad jis vienintelis žmogus pasaulyje;
21.3.4. per daug nekalbėti, nes geras pokalbis priklauso nuo abiejų pašnekovų;
21.3.5. nekalbėti užvertus ar nuleidus galvą.
21.4. Apie įmonę dažnai sprendžiama iš to, kaip jos darbuotojai kalba telefonu. Kartais vienintelis ryšys su įmone yra telefonas. Kiekvienas, atsakantis į telefono skambučius arba pats skambindamas, formuoja įmonės įvaizdį. Darbuotojas nerūpestingai elgdamasis su telefonu gali sugaišti laiko ir prarasti įvairias galimybes. Telefonas yra pranašesnis nei laiškas ar telefaksas. Kalbant juo, girdime pašnekovą ir jaučiame jo nuotaiką. Pagal tai galima pritaikyti balso tembrą ir parinkti deramus žodžius.
21.5. Pokalbio metu pašnekovas vertina darbuotojo gebėjimą reikšti mintis, tiria, ar išklauso ją, ar pagarbiai elgiasi su kitais. Linksmas, aiškus ir šiltas balsas labiausiai tinka bendravimui telefonu, todėl svarbu įsiklausyti į kalbančiojo balsą. Balsas neturi būti žemas ar per aukštas. Nekalbėti per greitai, ir ne murmėti. Nesakyti “nu” ar “aha”.
21.6. Atsiliepdami darbuotojai turi pasakyti savo vardą, įmonės pavadinimą. Visi darbuotojai privalo kalbėti neskubėdami ir aiškiai, draugiškai ir geranoriškai. Darbuotojui nevalia atsiliepti paprastu “alio”.
21.7. Neįsivelti į pokalbius su įkyruoliais – vienas ieško darbo, kitas skundžiasi prekių kokybe arba aptarnavimu. Norint nutraukti pokalbį, reikia mandagiai atsiprašyti.
21.8. Darbuotojai priimdami informaciją telefonu, turi viską aiškiai užrašyti: pašnekovo pavardę, įmonės ir telefono numerį, informaciją, datą, laiką ir savo pavardę. Nerašyti kitoje voko pusėje arba ant popieriaus skiautės, kuri gali nusimesti. Būtinai užrašyti ir savo pavardę, jei asmuo, kuriam skirtas pranešimas, norėtų pasitikrinti telefono numerį ar kitą informaciją. Žinutę reikėtų palikti taip, kad gavėjas ją lengvai pastebėtų.
21.9. Asmeniniai pokalbiai telefonu turi būti trumpi ir trukti ne ilgiau kaip keletą minučių.
21.10. Darbuotojai kalbantis telefonu turėtų:
21.10.1. pašnekovui skirti visą dėmesį;
21.10.2. nešiurenti popieriais ir nesiblaškyti;
21.10.3. nekramtyti gumos, nevalgyti ir negurkšnoti;.
21.10.4. jei pokalbis nutrūko, jį atnaujinti turi paskambinęs asmuo;
21.10.5. įėjus į kabinetą ir užtikus bendradarbį kalbantį telefonu, palaukti už durų, nebent jis pakviestų į vidų.

XXII. GARBĖ IR MORALĖ
22.1. Gerai dirbti ir elgtis yra kiekvieno garbės dalykas. Visų lygių įmonės darbuotojai privalo būti garbingi ir padorūs. Sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės: ir darbdavys, ir darbuotojas.
22.2. Darbo santykiai remiasi žmonių reputacija, padorumu ir sąžiningumu.
22.3. Kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik elgiantis garbingai.
22.4. Visada reikia stengtis, kad nebūtų provokuojamas neleistinas elgesys su lankytojais ir interesantais.
22.5. Įmonių pripažįstamą pagarbą už dorą elgesį pelno ne kiekvienas. Netekti garbės yra labai skaudus įvykis ir todėl dorovingas, padorus žmogus visada yra laimingesnis.
22.6. Stengtis elgtis garbingai, ne moralizuoti kitų, neduoti dorovinių nurodymų ar pamokymų kitiems.
22.7. Svarbu mokėti kreiptis į žmogų su prašymu ir padėkoti jam už paslaugą, sugebėti kalbėtis telefonu, klausti, atsakyti, ginčytis, ką nors pagirti ar papeikti. Pareikšti gerus linkėjimus sulaukusiam iškilmingos progos ir paguosti skaudžios nelaimės ištiktą

XXIII. EKSTREMALIOS SITUACIJOS
23.1. Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina nedelsiant pranešti vadovui, kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą arba iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu, jei tai nekelia pavojaus kitų darbuotojų gyvybei.
23.2. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo, reikia nedelsiant, esant galimybei, pačiam ar per kitus asmenis pranešti tiesioginiam vadovui ar jo įgaliotiems asmenims apie atsitikimą ir jo aplinkybes.
23.3. Kilus gaisrui, reikia iškviesti ugniagesius telefonu 01 – Telecom tinkle; 101 – Omnitel tinkle, 011 – Bitė GSM ir 011 TELE2 tinkle, turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis gesinti gaisrą, nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą, kilus sveikatos ar gyvybės pavojui, išeiti iš pavojingos zonos.
23.4. Darbuotojas privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
23.5. Įvykus avarijai darbo vietoje, išeiti iš pavojingos zonos ir nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą.
23.6. Jeigu įmonė yra plėšiama, svarbiausia yra žmonių, esančių įmonėje, saugumas. Todėl nereikia imtis priemonių, siekiant išsaugoti materialines vertybes ir pinigus.
23.7. Apiplėšimo atveju darbuotojai privalo:
23.7.1. prisiminti, kad žmogaus gyvybė svarbiau už materialinį turtą;
23.7.2. nenaudoti ginklo, jei tai neprivalu pagal pareiginius nuostatus.
23.8. Įsitikinus, kad plėšikai pasišalino, pranešti policijai ir įmonės vadovui.

XXIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24.1. Įmonės darbo tvarkos taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.
24.2. Darbo tvarkos taisyklės gali būti keičiamos, papildomos, keičiantis įstatymams, keičiant įmonės darbo organizavimą, reorganizuojant įmonę.
24.3. Įmonės darbo tvarkos taisyklių laikymasis yra viena iš darbo drausmės sudėtinių dalių.
24.4. Darbuotojams už darbo tvarkos taisyklių pažeidimus yra taikomos drausminės nuobaudos darbo įstatymų nustatyta tvarka.
24.5. Su darbuotojais, saugančiais įmonės materialines ir pinigines vertybės yra sudaromos materialinės atsakomybės sutartys.
24.6. Su darbuotojais, žinančiais įmonės konfidencialias paslaptis, yra sudaromos konfidencialių paslapčių saugojimo sutartys. Įmonės vadovo įsakymu turi būti patvirtintas įmonėje saugojamų paslapčių ir darbuotojų saugančių tas paslaptis sąrašas.
24.7. Įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą arba iš darbo nustatomas optimalus laikas:
24.7.1. pakeliui į darbą 1.30 val., prieš darbo pradžią;
24.7.2. pakeliui iš darbo 1.30 val., pasibaigus darbui.
24.8. Įmonės darbo tvarkos taisyklės yra lokalinio pobūdžio dokumentas taikomi tik įmonėje dirbantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo santykių terminų.

Parengė:

UAB „EMIDA IR KO“


(pareigos, vardas, pavardė)
Suderinta:


(pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)

Sekite mus Facebook’e

Atsiliepimai